- skanėti
- skanė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. 1. Ser, DŽ darytis skanesniam. 2. R405, MŽ546, N, [K], Š būti skanu, justi skanumą: Ka turėčio avižų, virčio [žiūrę] – teip skanė́[ja] Brs. Pamačiau [svogūnų] laiškus valgant, antrą dieną skanė́[ja] Šv. Skanė́[ja] burno[je] tie pipirninkeliai DūnŽ. | refl.: Mun burno[je] neskanė́jas Varn. 3. refl. gardžiuotis: Geria [moteris] tą vandenį didžiai skanėdamos, pasisėmusi su taurute Vd. 4. refl. prk. gėrėtis, grožėtis: Mun skanė́davos tie medukai Vn. \ skanėti; įskanėti; nusiskanėti; paskanėti; suskanėti
Dictionary of the Lithuanian Language.